Miškų kainų vertinimas yra sudėtingas ir sunkus procesas. Miško vertę lemia jo dydis, vieta, ekologinės funkcijos ir galimi naudojimo būdai. Vertinant miško kainą reikia atsižvelgti į keletą veiksnių, įskaitant:
- Vieta. Geografinė miško padėtis vaidina svarbų vaidmenį nustatant jo vertę. Nustatant žemės vertę reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip prieinamumas ir artumas prie miestų centrų ir galimybė naudotis keliais ar kitais transporto tinklais. Be to, jei žemė yra netoli ekonominės plėtros zonų, pavyzdžiui, gamyklų ar kitų įmonių, kurios gali padidinti taršos lygį arba pakeisti natūralias aplinkos funkcijas, į tai taip pat reikėtų atsižvelgti. Daugiausi miškų Lietuvoje yra Alytaus, Vilniaus ir Telšių apskrityse.
- Gamtiniai ištekliai. Nustatant rinkos vertę taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, ar sklype yra vertingų gamtinių išteklių. Miškuose gali būti medžių, turinčių didelės vertės medienos, retų augalų ar gyvūnų rūšių, naudingųjų iškasenų telkinių, vandens šaltinių arba rekreacinės veiklos, pavyzdžiui, medžioklės ir žvejybos galimybių. Visi šie veiksniai gali padėti nustatyti, kiek vertas miškas. Tačiau dažniausiai miško kainą nulemia augančių medžių rūšys, medynų dydžiai, jų amžius, tankumas, storis. Tai pagrindiniai kriterijai, kuriais remiasi miško kainas nustatantys miškų supirkėjai ir kitos įmonės.
- Miško kirtimas. Į mišką, kuriame buvo iškirstas medynas, reikėtų žiūrėti kitaip nei į mišką, kuriame nebuvo iškirstas medynas. Kai kuriais atvejais miškai galėjo būti iškirsti prieš juos parduodant, o tai gali labai pakeisti miško kainą. Iš anksčiau iškirstų miškų vėliau gali būti gaunama ne tiek daug medienos, todėl jų bendra vertė sumažėja. Tačiau daug kas priklauso ir nuo to, kada miško kirtimas buvo įvykdytas ir kokia dalis miško buvo iškirsta.
- Galimi panaudojimo būdai. Ekspertai, norėdami numatyti būsimą miškų vertę, taiko įvairius miško kainos skaičiavimo metodus, remiasi profesionaliomis miško kainos skaičiuoklėmis ir metodologijomis. Vertinant miško kainą atsižvelgiama ne tik į miškų rinkos situaciją, bet vertinami ir konkretūs miško pirkėjo panaudojimo planai. Todėl vertinama, kad ateityje gali būti kertama mediena, statomi gyvenamieji namai, vykdoma kita miškų ūkio veikla. Taip pat įvertinama ir kiti galimi miško panaudojimai būdai, dėl kurių laikui bėgant žemės vertė dėl rinkos poreikių pokyčių ar technologinės pažangos įvairiose pramonės šakose gali pasikeisti.
Miško kainos vertinimo mechanizmu svarbu suprasti ne tik miškų supirkėjams. Kaip nustatoma miško kaina svarbu suprasti kiekvienam miško savininkui. Atsižvelgdami į visus šiuos veiksnius vertinant miško kainą, miškų ūkio paskirties žemės savininkai gali priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl savo investicijų, miško pirkimo ar pardavimo ir kartu užtikrinti tvarią valdymo praktiką, kuri apsaugotų mūsų gamtos išteklius ateinančioms kartoms.
