Kiekvieną žiemą ta pati istorija — šildymo sąskaitos stebina, o piniginė tuštėja greičiau nei termometras leidžiasi žemyn. Energetinio efektyvumo didinimas namuose skamba kaip brangi ir sudėtinga užduotis, tačiau realybėje kai kurios investicijos atsiperka per kelis sezonus ir po to taupo pinigus dešimtmečiais. Svarbiausia žinoti, nuo ko pradėti ir kur grąža didžiausia.
Šilumos nuostolių žemėlapis yra pirmasis žingsnis. Standartiniame daugiabučio bute šiluma prarandama taip: apie 25–35 procentų per sienas, 15–25 procentų per langus, 10–15 procentų per stogą (jei butas paskutiniame aukšte), 5–10 procentų per grindis (jei pirmame aukšte) ir apie 10–15 procentų per ventiliaciją. Šie skaičiai rodo, kur investicijos duos didžiausią efektą — ir tai nebūtinai yra tai, ką tikitės.
Langų keitimas ir sienų šiltinimas
Langų keitimas — viena populiariausių investicijų, ir ne be reikalo. Seni vieno ar dviejų stiklų langai praleidžia keletą kartų daugiau šilumos nei modernūs trijų stiklų paketai su argono užpildu. Investicija į naujus langus standartiniame trijų kambarių bute — apie 3 000–6 000 eurų — atsiperka per 5–8 metus vien per šildymo ekonomiją. Papildomas bonusas — reikšmingai sumažėjęs triukšmas iš lauko, ypač jei gyvenate prie gatvės ar kitų triukšmo šaltinių.
Sienų šiltinimas — didžiausia investicija, bet ir didžiausias efektas. Daugiabučių namų renovacija su išoriniu šiltinimu gali sumažinti šildymo sąnaudas 30–50 procentų. Individualiame name sienų apšiltinimas iš išorės kainuoja nuo 50 iki 100 eurų už kvadratinį metrą, bet per dešimtmetį sutaupyta suma dažnai viršija investiciją. paskola būsto remontui gali padėti finansuoti šiuos darbus vienu metu, nes laipsniškas šiltinimas — po vieną sieną per metus — yra techškai neefektyvus ir kainuoja daugiau bendrai dėl pakartotinių parengiamųjų darbų ir pastolių nuomos.
Šildymo sistemos modernizavimas
Šildymo sistemos modernizavimas — dar viena sritis su aukšta grąža. Seni ketaus radiatoriai su rankinio reguliavimo ventiliais švaisto energiją, nes neleidžia tiksliai kontroliuoti temperatūros kiekviename kambaryje. Termostatiniai ventiliai — nedidelė investicija (20–40 eurų už vienetą plius montavimas), kuri leidžia automatiškai reguliuoti šilumą ir sutaupyti 10–15 procentų šildymo kaštų be jokio komforto praradimo.
Šilumos siurbliai — ilgalaikė investicija, kuri ypač aktuali individualiems namams. Oras–vanduo arba gruntas–vanduo tipo siurbliai gali sumažinti šildymo išlaidas 50–70 procentų, palyginti su dujų katilu, tačiau pradinė investicija yra didelė — nuo 8 000 iki 20 000 eurų. Atsipirkimo laikotarpis — 7–12 metų, tačiau po to ekonomija yra dramatiškai didelė, ir šilumos siurblys kartu veikia kaip kondicionierius vasarą.
Paprastos priemonės ir valstybės parama
Paprastos priemonės, kurios nekainuoja beveik nieko, tačiau duoda rezultatą: sandarinamosios juostos langams ir durims (1–3 eurai už ruloną), atšvaitos plėvelė už radiatoriaus (nukreipia šilumą į kambarį vietoj sienos šildymo), programuojamas termostatas (leidžia sumažinti temperatūrą naktį ir kai namuose nieko nėra). Šios priemonės kartu gali sutaupyti 5–10 procentų šildymo kaštų — tai gal ir nedaug skamba, bet per dešimt metų sudaro šimtus eurų.
Energetinis efektyvumas nėra vienkartinis projektas — tai procesas, kurį galima vykdyti palaipsniui, pradedant nuo pigiausių ir efektyviausių priemonių ir judant link didesnių investicijų, kai finansinė situacija leidžia. Svarbiausia pradėti — net mažiausias žingsnis šia kryptimi sumažina jūsų priklausomybę nuo energijos kainų svyravimų ir prisideda prie patogesnio gyvenimo savo namuose, kur kiekvienas euras, investuotas į šiltą ir jaukią erdvę, grįžta šimteriopai per komfortą ir ramybę.
Dar vienas svarbus aspektas — valstybės parama. Lietuva ir Europos Sąjunga siūlo įvairias subsidijas ir kompensacijas už energetinio efektyvumo didinimą — nuo daugiabučių renovacijos programų iki individualių namų modernizavimo paramos. Verta pasitikrinti aktualias programas prieš pradedant darbus, nes parama gali padengti 30–50 procentų investicijos kainos, dramatiškai sutrumpindama atsipirkimo laikotarpį ir paversdama net brangiausias priemones finansiškai patraukliomis.
