Nedaug kas žino, tačiau Graikija valdo didžiausią prekybinį laivyną pasaulyje. Beveik 5 800 laivų, plaukiojančių po skirtingomis vėliavomis, priklauso graikų laivininkystės bendrovėms. Šie laivai 2023 metais apsilankė daugiau nei 160 000 uostų 174 šalyse. Bendra laivyno talpa viršija 458 milijonus dedveitų tonų — tai daugiau nei bet kurios kitos šalies pasaulyje. Tai ne tik istorinis pasiekimas, bet ir veiksnys, tiesiogiai veikiantis kiekvieną, kam rūpi tarptautinis krovinių judėjimas.
Graikijos jūrinė galia reiškia, kad šalis turi vieną iš geriausiai išplėtotų jūrų logistikos infrastruktūrų Europoje. Pirėjo uostas — didžiausias Viduržemio jūros konteinerių terminalas — yra tik ledkalnio viršūnė. Prie jo prisideda Salonikų, Patro ir dešimtys mažesnių uostų, aptarnaujančių salas ir regioninius maršrutus.
Ką tai reiškia sausumos transportui
Jūrų ir sausumos logistika Graikijoje yra glaudžiai susipynusios. Didelė dalis prekių, atvežtų laivu į Pirėją, toliau keliauja sunkvežimiais arba geležinkeliu į Balkanų šalis ir Vidurio Europą. Tai vadinamasis multimodalinis modelis, kuriame skirtingos transporto rūšys papildo viena kitą.
Lietuvos verslui ši sistema aktuali dviem būdais. Pirma — eksportuojant produkciją į Graikiją, galima rinktis tarp tiesioginio kelių transporto ir kombinuoto maršruto, apimančio jūrų ar geležinkelio segmentą. Antra — importuojant prekes, pavyzdžiui, žemės ūkio produkciją, alyvuogių aliejų ar statybines medžiagas, verta žinoti, kad krovinių pervežimas iš Graikijos gali būti organizuojamas ne tik kelių, bet ir multimodaliniu transportu.
Graikijos ekonomikos atsigavimas
Po ilgos skolų krizės Graikijos ekonomika pastaraisiais metais stabiliai atsigauna. Turizmo sektorius — vienas pagrindinių variklio — kasmet pritraukia per 30 milijonų lankytojų. Tačiau auga ir kiti sektoriai: maisto perdirbimas, farmacija, energetika ir technologijos.
Šis augimas skatina prekybos srautus. Graikija importuoja mašinas, elektros įrangą, automobilius ir naftos produktus, o eksportuoja tekstilę, maisto produktus ir elektronikos komponentus. Logistikos rinka šalyje 2023 metais siekė 9,2 milijardo eurų ir toliau plečiasi, skatinama e-komercijos ir šaltosios grandinės paslaugų augimo.
Pagrindiniai logistikos veikėjai Graikijoje — Goldair Cargo, DHL Greece, Kuehne + Nagel — aktyviai investuoja į sandėliavimo pajėgumus ir paskutinės mylios pristatymą. Tai reiškia, kad infrastruktūra krovinių priėmimui ir paskirstymui nuolat gerėja.
Žaliosios logistikos kryptis
Graikija, kaip ir visa ES, juda link žalesnės logistikos. Pirėjo uoste jau veikia saulės energijos sistemos, o artimiausiais metais planuojama įdiegti krantinės elektros tiekimą, leidžiantį laivams uoste išjungti variklius ir mažinti taršą. Kelių transporto sektoriuje diegiami griežtesni emisijų standartai ir skatinamas elektrinių transporto priemonių naudojimas.
Verslui, kuris renkasi tvaresnę tiekimo grandinę, tai svarbus argumentas. Partneriai, naudojantys šiuolaikišką transporto parką ir optimizuojantys maršrutus, leidžia sumažinti anglies pėdsaką neprarandant pristatymo greičio.
Ar verta žiūrėti į pietus
Graikija dažnai nėra pirmas pasirinkimas, kai Lietuvos verslas galvoja apie eksporto rinkas. Tačiau skaičiai rodo, kad ši kryptis auga. Stabili ES narystė, gerėjanti infrastruktūra ir strateginė padėtis tarp trijų žemynų daro Graikiją vis patrauklesnę.
Įmonėms, svarstančioms naujas kryptis, krovinių pervežimas į Graikiją yra ne tik galimybė pasiekti 10 milijonų vartotojų rinką, bet ir durys į platesnį Pietryčių Europos ir Rytų Viduržemio jūros regioną. Graikija yra partnerė, su kuria prekyba ne stovi vietoje — ir kuri, nepaisant ekonominių iššūkių, sugeba nuolat atsinaujinti ir pritraukti verslą iš visos Europos.
